Istoriniai ir kiti klausimai
Padėkite mums išsiaiškinti ar tai faktai ar tik mitai!
II pasaulinio karo metais (apie 1942-1943 m.) prie Tautkūnų (nuo Miežiškių kelio iki Nevėžio) buvo vokiečių aptverta teritorija su barakais - žydų getas, iš kurio kai kuriuos vokietijos žydus paleisdavo trumpam išeiti į aplinkinius kaimus (iš Močiutės atsiminimų)
Kaime sklido kalbos, kad malūnininkas Melnikas už duona ir lašinius iš vokiečių belaisvių reikalavo aukso, tačiau ... šiandieninė kaimyno pastaba: galimai už vokiečių belaisvių maitinimą galėjo būti rimtos okupacinės valdžios nuobaudos, bei getas buvo nemažas ... o duonos turintis malūnininkas tik vienas ... kas žino.
Nebent Jūs turite komentarą.
P. Alvydo prisiminimas: kai Nevėžis pavasarį patvindavo - tai bent 2 savaites neidavo į mokyklą - visur aplink buvo vanduo
Nevėžiui ir Alantai patvinus laidotuvių procesijai į kapines laikiną tiltą darė iš rastų ir tvarto durų (iš Močiutės atsiminimų)
Pagal knygą RAGUVA.Versmė, 2001.
Pagal kraštovaizdžio teritorinį rajonavimą Raguvos valsčius priklauso Centrinės Lietuvos žemumos sričiai. Ledynas čia traukėsi kaip plaštaka su pirštais. „Tarpupirščiais“ sruvo ledyno upių tėkmės, kurios klostė smėlingas ir žvyringas nuogulas, virtusias gūbriais. Prieš 2,5 tūkstančio metų pavasariais Nevėžio slėnis virsdavo ištisu 130 km ežeru ir tada per Sanžilės senslėnį (už Panevėžio) vandenį atiduodavo Lėveniui, Mūšai, Dauguvai (p.26). Nesureguliuotas Nevėžio upynas garsėjo dideliais patapais – potvyniais, kuriuos sukeldavo ne tik pavasario polaidis, bet ir stipresnės liūtys. Šiaip šis upynas labai sezoniškas – vidurvasarį vandens plukdo apie 300 – 500 kartų mažiau, nei pavasarį. Nevėžio lygumos ruožai drėgnaisiais periodais linkę užmirkti ir netgi pelkėti.
Tautkūnai - kiek jų? žinome kad ir Pakruojo rajone (buv. Linkuvos valsčiaus) yra, bet
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:1972_m._Panev%C4%97%C5%BEio_rajono_gyvenviet%C4%97s Sąrašas:1972 m. Panevėžio rajono gyvenvietės - turime:
Velžio apylinkės Tautkūnai, k. ir Miežiškių apylinkė - irgi Tautkūnai, k.
Senų tekstų paieškai naudojama : tautkuny, Ponevezh, Kovno Governorate, Russian Empire arba tautkunen
Mįslė apie Mykolą Kaušylą
O kokių keistų žmonių Jūs sutikote savo tarpe? Visi velžiečiai kalbėdavo apie Kaušylą. Kuo jis išsiskyrė iš kitų? (Kai sovietai atėmė namus, tai jis negyveno nė viename sovietų skirtame būste. Išėjo vienas gyventi į mišką, susirentė ten žeminę. Į gyvenvietę ateidavo pas žmones radijo paklausyti, laikraščių, maisto parsinešti, pakalbėti.)
Kaušyla, matai, Kaušyla, teip yra: Kaušyla, kaip saka, Kaušyla buva geras, Kaušylienė buva nelabe gudri, kaip senio, imdava ženijas, kad bagots būt, kad būtų turta, nežiūrėja. Kaušyliene pati, kaip saka, po pečiu guldava, miegodava. Nelabai gudri, ti va, jos vaikai būva: Juozs nelabe gūdrus, i Mykols tas negūdrus, tik Petras būva gūdrus, Petrs viens kariuomenė tarnava. Povila i neeme kariuomenėn, bet tam įkirta givate, myre. Juozs tėp paskum myre, Mykols či, Velžy, ilgiausi išbūva. Kaip jam či triobos nebeleida givent, paukštyną state, tai jis miški išsykase būnkerį, gyvena miški. Paskui iš myška būva jį paėmi unt slaugos nams, unt Jotainis, ti va, jis tinai gyvena. Būva pabėgis iš tinai, kad tinai labai švaru, jam ti nepatyka, paskum vė jį ti nuveže. Tė va, kaip jis ti myre Jotainios, ti Gražyna paėme, palaidoja jį Tautkūnų kapelios.
Alvydas: apie 1960 m. visiškai apgriuvusi, be stogo, Kaušylos troba stovėjo Velžio dabartinėje sankryžoje link Keravos
o Tautkūnų kapinėse randame kapą tik Juozapo Kaušylos 1911-2000
Kol kas Tautkūnų kapinės nėra įtrauktos į www.cemety.lt sistemą ir galimai mums reikia šiame puslapyje suinventorizuoti kapus ... bet reikia aiškintis tikslias taisykles, nes pvz. būtina nurodyti, kur palaidoti konkretūs asmenys (kairė-dešinė ar centras)
Jei žinote, kaip susisiekti su žmonėmis prižiūrinčiais kapus Tautkūnų kapinėse, labai prašytume informuoti apie jų kontaktinius duomenis.
Paiešką kapinėse ar bažnytiniuose archyvuose dažniausiai lemia - atstumas
https://www.geneatlas.lt/geo.php?lang=lt&c=0&z=12&id=&lat=55.682810782904085&lng=24.46414947509766
Miežiškių Švč. M. Marijos bažnyčia Romos katalikų maldos namai įsteigti 1669 m. Metrikai yra nuo 1843 m. Bylos 10 lenk. Mieżyszki rus. Межишки Miežiškių koplyčia minima 1669 ir 1744 m. 1782 m. pastatyta nauja medinė koplyčia. Nuo 1843 m. ji buvo Panevėžio parapijos filija, todėl ankstyvi metrikų įrašai buvo vedami Panevėžio knygoje. Koplyčia 1883 m. perstatyta. 1911 m. pradėta statyti dabartinė bažnyčia.6
Velykių šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia Romos katalikų maldos namai įsteigti 1839 m. Metrikai yra nuo 1846 m. Bylos 16 lenk. Wieliki rus. Велики 1838–1839 m. kapinėse pastatyta mūrinė koplyčia. Nuo 1846 m. ji buvo Panevėžio parapijos filija, todėl ankstyvi metrikų įrašai buvo vedami Panevėžio knygoje.
Panevėžio Evangelikų liuteronų maldos namai įsteigti 1790 m. Metrikai yra nuo 1841 m. Bylos 0 lenk. Poniewież rus. Поневеж vok. Ponewiesch Panevėžio evangelikų liuteronų parapiją įkūrė grafas von Ropp 1790-1795 m. Anksčiau ji buvo Biržų parapijos filija. Vėliau - Kėdainių parapijos filija. Galiausiai buvo įsteigta Panevėžio-Šeduvos (iki tol ji buvo Žeimelio filija) parapija. Мedinė bažnyčia pastatyta 1845-1850 m.
Panevėžio kenesa - Karaimų maldos namai įsteigti 1735 m. Metrikai yra nuo 1915 m. Bylos 0 lenk. Poniewież rus. Поневеж; Паневежис Naujamiestyje XVIII a. pabaigoje gyveno nemažai karaimų, valdė savo žemes, kol XIX a. pabaigoje didikai ir dvarininkai jas atėmė. Tada karaimai persikėlė į Panevėžį ir pasistatė medinę kenesą.
Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia Romos katalikų maldos namai įsteigti 1507 m. Metrikai yra nuo 1700 m. Bylos 0 lenk. Poniewież rus. Поневеж1507 m. Nevėžio dešiniajame krante pastatyta pirmoji Panevėžio bažnyčia. 1629–1631 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Apie 1780 m. ji buvo sunykusi ar sudegusi. 1781 m. Mikalojus Tiškevičius Nevėžio dešiniajame krante pastatė naują medinę bažnyčią, į kurią perkėlė parapiją.
Nors šiandien Tautkūnai geografiškai yra arčiau Miežiškių, 1705 m. Miežiškių parapija dar neegzistavo. Pirmoji medinė bažnyčia Miežiškiuose buvo pastatyta tik gerokai vėliau, 1783 m., ir tik tada dalis kaimų buvo atskirti nuo Panevėžio.
Apie Partizanus paminint Tautkūnus
https://www.partizanai.org/failai/html/Aukstaitijos_partizanu_prisiminimai_2_2_.htm
Pažyma, kurioje nurodyta „ĄŽUOLO” būrio sudėtis ir jo veiklos teritorija.
Pažymėta, kad „ĄŽUOLO” būrys buvo suformuotas 1948 m. Panevėžio raj. teritorijoje, į jo sudėtį įėjo išsklaidytų „LAMPEO” ir „VILKO” būrių likę nariai. Būryje priskaičiuojama iki 10. Būrio vadas ir organizatorius - „ĄŽUOLAS”-ALEKNA PETRAS, Adomo, buvęs Panevėžio raj., Tautkūnų kaimo gyventojas. ALEKNA PETRAS-”ĄŽUOLAS”, nuo 1951 m. - „BIJŪNAS”. Iš
Panevėžio miesto, gimęs Tautkūnų kaime, Panevėžio rajone. Nušautas pačių banditų 1952 m. sausio mėn. Pasirašo: Lietuvos SSR prie MT KGB tardymo skyriaus viršininkas majoras /LINIOV
kitas šaltinis https://www.atmintiesknygos.lt/wp-content/uploads/2024/10/2024_vardynas_V.pdf
Alekna Petras, Adomo, g. 1916, gyv. Tautkūnų k., Panevėžio r., Vyčio apyg. partizanas „Oželis“, Ąžuolas“. Žuvo 1952 01. Žmona Marijona Aleknienė ir duktė Vanda Aleknaitė, žr. III t. SAR
Vieno ženklo tyrimas
Kol kas pavyksta perskaityti tik apatinius užrašus
???? ДЕРЕВЕНСКИИ СТАРОСТА (su didžiąja а raide)
Įdomūs kadrai Panevėžio kraštotyros muziejaus paregtoje laidoje: Eksponatas. Asmenybė. Vieta. Lemtingasis XIX a. Panevėžyje: nuo miestelio iki miesto - 13:46 minutę
https://www.youtube.com/watch?v=pMUqEsFBI0Q&t=829s
pasikonsultavus su dr. Arūnu Astramsku sužinojome kad deja Panevėžys to laikmečio seniūnų neturėjo ir reikės ieškoti mažesnių savivaldų
Panevėžio rajono herbe išlikusi raudona žagrė su dviem auksiniais noragais
Tikėtinai herbo skydas iš 1845-04-06 patvirtinto Panevėžio herbo kur viršuje carinis Kauno gubernijos ženklas, o apatinėje dalyje matoma iki šių laikų atėjusi žagrė
Nalšios muziejuje yra saugomas Švenčionių miesto seniūno 1864 m. ženklas su savo krašto herbu
Tautkūnai minimi ir tautosakos rinkėjų https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/tautosaka/Etno_Uliunai.pdf
Tarp daugiau arba vertingesnių kūrinių pateikusių liaudies talentų norėčiau paminėti:
Kotryną Klepšienę - Barzdaitę, g.1912 m. Tautkūnų k., gyv. Marijonavos k., Velykių apyl..
TauTosakos darbai XXXiV Folklore sTudies XXXiV https://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/td34/td34.pdf
114 puslapyje rasite nuorodą: Pad. Klemensas Klepšys, g. 1902 m., Katrina Klepšienė, g. 1912 m. Tautkūnų k., gyv. Marijonavos k., Velykių apyl., Panevėžio r. Užr. A. Zakaras, R. Vileišytė ir A. Nakas 1985 m.
Tautkūnų ateitis turėtų būti planuojama dokumente
PANEVĖŽIO PRIEMIESTINIŲ GYVENAMŲJŲ TERITORIJŲ INTENSYVIOS PLĖTROS SPECIALUSIS PLANAS
visą failą rasite https://www.panrs.lt/wp-content/uploads/panrs_documents/5214/0_Tekstine-dalis.pdf
arba https://gis.panrs.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=02a7fcdb1e5c490f803a424723377fe1
Tautkūnai nepateko į dokumentą Panevėžio priemiestinių gyvenamųjų teritorijų intensyvios plėtros specialusis planas, tačiau galimai teritorija bus nagrinėjama
https://www.panrs.lt/projektai-visi/ pvz. Panevėžio r. sav. gamtos ir kultūros paveldo objektų pritaikymas lankymui
Nuorodos
gal pavyktų rasti senųjų nuotraukų?
naujausias resursas https://www.e-kinas.lt/ekinas-mapviewer/photos
1942 m. gegužės 27 d. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo originalių lapų masyvas yra sukoncentruotas ir saugomas Vilniuje – Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA). [1, 2, 3] Šie duomenys archyve saugomi Fonde R-743 (Lietuvos generalinės srities statistikos valdyba) apyrašas 2 Panevėžio valsčius 115-120 pusl. Tautkūnų km. ir Keravos dv. - dok.Nr. 4109 kur turėtų būti užfiksuota :
Šeimos sudėtį: Visų ūkyje gyvenusių asmenų vardus, pavardes, tikslias gimimo datas ir šeimyninę padėtį.
Profesinę veiklą: Kas buvo ūkio galva, kokie buvo šeimos narių ar pasamdytų darbininkų užsiėmimai.
Gyvąjį ir negyvąjį inventorių: Tikslų registruotų arklių, karvių, kiaulių skaičių, turimos žemės hektarus ir pagrindinius ūkio pastatus. Šie duomenys geriausiai atspindi šeimos ekonominę būklę prieš pat masines pokario netektis, trėmimus ir kolektyvizaciją
Įmonės, registruotos Panevėžio r. sav., Velžio sen., Tautkūnų k.
168541650 ANTANO BRONISLOVO GURSKO ĮMONĖ Išregistruotas, 21.01.2003
pasitikrinkite kokiuose šaltiniuose galite ieškoti istorinės informacijos
https://eais.archyvai.lt/repo-ext/map ir Metrikai.lt
https://cemety.lt/ ir https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/
https://lyapavardes.archyvai.lt/pavardes/3
www.genmetrika.eu metrikai.lt
https://www.geni.com/projects/Lithuania-Portal/41067
census.lt
Kur dar minimi Tautkūnai:
Małgorzata Rusiecka,Petras Juknevičius Pranciškaus Karpio gyvenimo vingiai = Dzieje życia Franciszka Karpa 2019 Leidinys apie vienos turtingiausių ir garsiausių Panevėžio krašto dvarininkų giminės atstovą Pranciškų Felicijoną Karpį (1814–1872).
Jei ieškote duomenų apie protėvius, kurie Tautkūnuose gyveno ir valdė žemę iki kolūkių kūrimo:
Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA): Čia saugomi Panevėžio apskrities žemės tvarkytojo fondai. Reikia ieškoti Tautkūnų kaimo išskirstymo į vienkiemius bylų (vykusių tarpukariu). Šiose bylose būna ranka piešti žemėlapiai su tiksliomis pavardėmis (pvz., kas su kuo ribojosi) ir žemės rūšių (ariama, pievos, miškas) aprašymai.
1942 m. visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas: LCVA saugomi Panevėžio valsčiaus surašymo lapai. Juose surašyti visi Tautkūnų kaimo sodybų gyventojai vardais, pavardėmis, amžiumi, profesijomis ir turimo gyvojo inventoriaus (arklių, karvių) bei žemės kiekiu.
Tautkūnų kaimo gyventojai istoriškai priklausė Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijai (senajai miesto bažnyčiai).
Lietuvos valstybės istorinis archyvas (LVIA): Čia saugomos šios parapijos gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos (nuo XVIII a. iki XX a. pradžios).
Epaveldas.lt: Didelė dalis Panevėžio parapijos knygų yra suskaitmeninta. Nemokamai prisijungę prie Epaveldas.lt ir paieškoje įvedę giminaičių pavardes bei vietovardį „Tautkūnai“ (senesniuose įrašuose rusų k. Товкуны arba lenkų k. Towkany), galite rasti tikslias protėvių gimimo ar santuokų datas.
raiškus žemėlapis https://lcva.maps.arcgis.com/apps/mapviewer/index.html
daugiau žemėlapių
Įdomybės
didele viltis dėl ankstyvųjų palaidojimų paieškos
Ar tikėjotės kad pro Panevėžio-Miežiškių kelią praeina ir oficiali Šv. Jokūbo kelio (pirmojo Europos kultūros kelio) Santiago de Compostela dalis
Aktualijos
Informuojame, kad 2025 m. lapkričio 6 d. 900 val. bus vykdomas žemės sklypo Nr. projekto plane 98, esančio Tautkūnų k., Velžio sen., Panevėžio r. sav., ribų paženklinimas vietoje. Kviečiami žemės sklypo kad. Nr. 6690/0004:381 savininkai arba suinteresuoti asmenys dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime prie ženklinamo žemės sklypo.
Kadastrinius matavimus vykdo IĮ "Graida" Darbų vadovas Aidas Vešiota, kvalifikacijos pažymėjimo Nr. M-2M-626, J. Žemgulio g. 46-113, Panevėžys, tel. +370 687 49697, el.paštas iigraida@gmail.com
Sodas Tautkūnuose (Kerava) 8 000 € 1333,33 €/a Gyvenvietė:Tautkūnų k. Plotas, a:6 a Paskirtis:Žemės ūkio 2025-10-06
Parduodamas sutvarkytas sodo sklypas su nameliu (vasarnamiu), Taukunuose , šalia Keravos. Sklype nedidelis darziukas , naujai pastatytas vasarnamis , su plastikiniais langais , vitrina (planuota terasos statybos), kokybiškas skardinis čerpinis stogas. Apšiltintas , skydinis. Yra supynės. Pilnai tvarkingi kadastriniai matavimai , rami sodininkų kaiminystė. Akligatvis, priespaskutinis sklypas. Netoli upė, iki miesto 7km Agentūrų paslaugos NEDOMINA.
https://www.skelbiu.lt/skelbimai/sodas-tautkunuose-kerava-81624211.html
Vaidas 2025 -04-06
Puiki vieta jūsų svajonių namui. Parduodu sklypą Tautkūnų kaime Velžio seniūnija, Panevėžio raj. toliau nuo triukšmo, ramioje vietoje, šalia Nevėžio upės, toliau nuo miesto triukšmo rami vieta, puiki vieta gyventi. Per sklypą eina elektros oro linija , stulpas sovi sklype. Paskirtis namų valda 36 a, Iki autostrados Panevėžys-Vilnius 8km. Iki Velžio gyv. 2,5 km. Iki Panevėžio 7 km. Iki kelio Panevėžys-Vilnius 2 km. Yra galimybė nusipirkti dar 36a šalia esančią žemės ūkio paskirties žemę. 14800€
https://www.facebook.com/groups/1377840015573179/posts/9866291646727931/
Parduodamas 6a. žemės ūkio paskirties sklypas Tautkūnų k. Panevėžio r. šalia Nevėžio upės. Sklypas be pastatų, yra vaismedžių ir namelis įrankiams susidėti Nuoroda m.aruodas.lt/11-1363379 Įvestas 2024-04-06. 3 000 € (500 €/a)
Viešasis pirkimas Nr. 2024-666521 Paskelbimo data 2024-06-20
Panevėžio rajono savivaldybės administracija vykdo supaprastintą pirkimą „PANEVĖŽIO R. VELŽIO SEN. KELIO TAUTKŪNAI–PAKALNIAI PAPRASTASIS REMONTAS”. Pirkimo objektas apibūdinamas šiuo BVPŽ kodu: 45233142 – Kelių remonto darbai. Pirkėjas - Panevėžio rajono savivaldybės administracija Skelbimas galioja iki - 2024-07-11
o jau Kerava priklausė Staniūnų eksperimentiniam ūkiui (oficialiai vadintas Pabaltijo zoninės paukštininkystės bandymų stoties Staniūnų eksperimentiniu ūkiu) sovietmečiu buvo stambus Panevėžio rajono žemės ūkio objektas, kurio centrinė gyvenvietė buvo Velžys
Ūkio mastai: Šis ūkis buvo įkurtas dar 1944 m., o pati paukštininkystės bandymų stotis Velžyje – 1968 m.. 1986 m. duomenimis, stotyje dirbo 87 darbuotojai (iš jų 20 mokslininkų), o pats Staniūnų eksperimentinis ūkis valdė net 3860 ha žemės ir laikė apie 80 000 vištų
Mokslinė veikla: Ūkis glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos gyvulininkystės institutu. Čia buvo kuriami ir tobulinami vištų krosai (žinomi pavadinimais „Neringa 4“, „Baltika“, „Broiler 6“). Įdomus faktas: aštuntajame dešimtmetyje ūkyje buvo masiškai auginami ir fazanai, kurie vėliau paleidžiami į medžioklės plotus
Keravos padalinys: Kadangi Kerava ribojosi su Staniūnų tvenkiniu, šis padalinys atliko svarbų vaidmenį ūkio infrastruktūroje (čia buvo išsidėstę gamybiniai paukštyno pastatai, lauko brigados). Staniūnų tvenkinys (susidaręs užtvenkus Juodos-Lėnupio upę) veikė kaip techninė ir ekologinė šerdis, aplink kurią išsidėstę paukštyno pastatai (matomi vakarinėje pakrantėje iki šiol) turėjo tiesioginį aprūpinimą
Ką pamatysite lygindami istorinius žemėlapius?
Iki 1983 metų žemėlapiuose: Pamatysite natūralią, siaurą Juodos upės vagą ir aplinkines pelkėtas bei užliejamas Keravos kaimo pievas. Taip pat puikiai matosi pirminė kaimo rėžių ir vietinių ūkio keliukų struktūra.
Po 1983 metų žemėlapiuose: Atsiranda dirbtinis vandens telkinys (Staniūnų tvenkinys), kuris užliejo žemiausias slėnio vietas. Žemėlapiuose matyti, kaip dalis buvusių Keravos padalinio gamybinių laukų ir melioracijos griovių atsidūrė po vandeniu, o vakarinėje pakrantėje išryškėja stambūs paukštyno pramoniniai tūriai.
Melioracijos planai: Archyviniuose 1970–1980 m. žemėlapiuose Tautkūnai ir Kerava sudaro vientisą nusausintų (melioruotų) laukų masyvą, kurio drenažo sistemos buvo nukreiptos į Juodos upės slėnį
Sovietmečiu Tautkūnų kaimas buvo priskiriamas įvairių kolūkių struktūroms. Pradiniai duomenys:
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:1954_m._Panev%C4%97%C5%BEio_rajono_apylink%C4%97s 1954 „Raudonosios Vėliavos“ kolūkis Miežiškių apylinkė
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:1972_m._Panev%C4%97%C5%BEio_rajono_gyvenviet%C4%97s 1972 Miežiškių apylinkė "Nevėžio“ kolūkis
iš 1959 metų surašymo matome, kad didžioji dalis gyventojų įvardinami kaip "Raudonosios vėliavos" kokūkio kolūkiečiai, bet yra ir kolūkio "Marytė Margytė" kolūkiečių ir dirbančių Staniūnų ar Keravos tarybiniame ūkyje, bei Panevėžio RTS /greičiausia rajoninė technikos stotis/.
Žemėtvarka
geoportal.lt skelbiamas dirvožemio našumo balas 2024 duomenimis
geoportal.lt skelbiamos apleistos žemės 2026 duomenimis
geoportal.lt skelbiamų melioracijos projektų 1964 - 1974 m. ribos
geoportal.lt melioracijos vektoriai - t.y. kurlink nuteka vanduo
geoportal.lt 1995 m. ortofoto fiksuoti statiniai
geoportal.lt 2025 m. ortofoto fiksuoti statiniai
aplinką labiausiai keite ne tik melioracija - archyvo nuotrauka: 1962 m. kertama Velžio giria
1932-09-13 Šiaurės Lietuva pasvarstymai dėl geležinkelio tiesimo
Lietuvos Aidas 1918-03-05 3 pusl.
Spaudoje
1939-05-31 XX amžius Nr 121 6 pusl Kaip iš bolševikų vadavome Panevėžį
Prisiminimai apie karą
1964-12-01 Mūsų Pastogė Sydnėjus 5 pusl
Apie moterų teises
Keletą kartų pastebėjau krikšto dokumentus be tėvavardžio ir nuspręndžiau įdėti (kol kas ne Tautkūnų) pavyzdį, kuris parodo daug tolerantiškesnį požiūrį, nei sovietmečiu mums teigė "paskenduolė".
1820 Kūdikio vardas Adolfas (Adolf) Motina Elžbieta N., nesantuokinis ložė (nieprawego łoża – t. y. nesantuokinis vaikas).
Krikštytojas Kunigas Justinas Valentinavičius (X. Walentynowicz) Krikštatėviai Boguslavas Deikeris (Bogusław Deykier) su Šarlota
LIVIA 669 1 2153 00024
1882 rugsėjo dvidešimt septintą dieną Romos katalikų parapinėje bažnyčioje vietinio vikaro kunigo Leščinskio pakrikštytas kūdikis, vardu Domicelė (įraše: Домицеля), atlikus visas Šventojo Sakramento apeigas. Voitovo bendruomenės valstietės Onos Kuznecovos (įraše: Анны Кузнецовой) nesantuokinė duktė, gimusi šių metų rugsėjo dvidešimt penktą dieną šio prihodo (parapijos) Pnevės kaimo vienkiemyje. Krikštatėviais buvo valstiečiai: Kazimieras Kozlovskis su Marija, Stanislavo Valikonio (įraše: Валикониса / lietuviškai greičiausiai Valikonio arba Velikonio) žmona. LIVIA 669 17 48 00295
D.U.K.
Kas yra Tautkūnai?
Tautkūnai yra kaimas Panevėžio rajone.
Kaip pateikti nuotraukas?
Nuotraukas galite siųsti administratoriui.
Kokios yra svetainės funkcijos?
Svetainėje galite įkelti nuotraukas ir aprašymus.
Kas tvirtina turinį?
Turinį tvirtina administratorius.
Ar yra QR kodas?
Taip, QR kodas yra svetainėje.
Kaip susisiekti su administratoriumi?
Susisiekite el. paštu info@tautkunai.lt